Dictionary of the Lithuanian Language.
zėglius — ×zėglius sm. KŽ žr. zėglis … Dictionary of the Lithuanian Language
žėgliai — מė̃gliai sm. pl. (2) 1. Lp, Všv sukryžiuotos kartys javams džiovinti: Pataisyk žėglius, kad galėtai džiovint Švn. Dėsim šiandien žirnius ant žė̃glių Pšl. Pastatyk žėgliùs Adm. 2. LKAI63 kartys tvorai: Žė̃glių tvora iš karčių Brt. 3. Kos115, KŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
ardumas — 3 ar̃dumas sm. (1) 1. Kin vairo sukamas kotas. 2. Kin burės kraipoma kartis: Su ar̃dumu reik pastatyti žėglius Prk … Dictionary of the Lithuanian Language
atskara — atskarà sf. (3b) žr. atskaras: Nukarpyk ãtskaras nuo maišo Lkš. Jam einant, ãtskaros dulka Kltn. | Vėjas teip sudraskė melnyčios žėglius, tik ãtskaros liko Lkš … Dictionary of the Lithuanian Language
blindenti — blindenti, ẽna, ẽno tr. judinti, pleventi: Vėjas žėglius blindẽna Kin … Dictionary of the Lithuanian Language
kepurninkas — 2 kepùrninkas ( nykas SD34), ė smob. (1) K, J; R213 kepurių siuvėjas arba pardavėjas: Užėjęs pagal nurodytus adresus pas batsiuvį ir kepurninką, Žiulijenas neištarė nė žodžio P.Cvir. Kepurninkai pagal namus iškėlė plačius žėglius, nuo viršaus… … Dictionary of the Lithuanian Language
nužėgelėti — ×nužėgelėti tr. nuimti žėglius nuo malūno sparnų: Iš tolo atrodė, kad sparnai nužėgelėti, bet įgudusi Levuko akis išskyrė pilkuojančias drobės skiautes, kurios dengė viršutinius skersinius J.Avyž. žėgelėti; apžėgelėti; nužėgelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
perleisti — I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko. 1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], parleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
pūsdinti — pū̃sdinti, ina, ino; N, pūsdìnti ( yti) NdŽ 1. cur. pūsti 2: Jiems bekeliaujant kelią ant didųjų vandenų, jų laivą pildyk mūsų dovanomis, jų žėglius pūsdink per macę savo šventosios dvasės Ns1857,2. 2. cur. pūsti 4: Pūsdink į triūbą, t. y. liepk … Dictionary of the Lithuanian Language
pūta — pūtà sf. (2) BzF161 vėjo gūsis, šuoras: Ožinis vė[ja]s pū̃toms pareita Prk. Kaip pūtà parejo, pliumt apvertė, visa žuvė po velnių, viskas Kin. Jiems bedrąsaujant, vėjo pūtelė, į žėglius įguldama, laivelį apvožusi TP1881,22 … Dictionary of the Lithuanian Language
